- drivyti
- ×drìvyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) (brus. дpывiць, l. drwić) intr., tr. Š juokauti, juokus daryti (iš ko); koneveikti, plūsti; nepriderančiai, nepadoriai elgtis; išdykauti: Suėję negali gražiai būt, drìvija kaip piemenys Sv. Nelabai čia mums drìvyk, kad nepaimtum už apykaklės Kp. Nustok drivyt, ba gausi Km. Krautuvių valdonai linksmai drivijo drauge su kitais rš. | refl.: Nesidrìvyk, dar ką nors pasidarysi Tvr. Nesidrìvyk (nesitaisyk) taip, kad žmonės nepradėtų juoktis Žb. ^ Sotus iš gero valgio drìvijas, o alkanas pagardom suvalgo Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.